Draudimas yra rizikos valdymo priemonė, naudojama apsisaugoti nuo galimų finansinių nuostolių. Draudimo pagalba siekiama iš anksto apsisaugoti nuo galimų neigiamų padarinių, kurie atsiranda dėl draudiminio įvykio. Draudimas – tai komercinė veikla, kurios metu draudikas už mokestį perima kito asmens nuostolių riziką tam, kad asmens interesai ir jo turtas būtų apsaugotas įvykus įvykiui. Draudikai iš surinktų draudimo įmokų privalo formuoti techninius atidėjimus, t.y. dalį pinigų atideda ateičiai - būsimoms išmokoms. Kita surinktų įmokų suma dengia veiklos sąnaudas ir pagrindinė dalis tenka išmokoms įvykus draudžiamajam įvykiui.
Draudimo šakos
Draudimo šakos yra gyvybės ir ne gyvybės draudimas. Savo ruoštu, gyvybės ir ne gyvybės draudimo šakoms priskiriamos įvairios draudimo grupės.
Draudimo sutarčių rūšys skirstomos į nuostolių draudimo bei sumų draudimo sutartis:
1. Nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams.
2. Sumų draudimo sutartys yra gyvybės draudimo sutartys, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai.
Draudimo istorija Lietuvoje.
Lietuvoje draudimas kaip verslas atsirado XIX a., kuomet Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje, taigi šiai ūkio šakai galiojo tokie pat principai kaip ir visoje Rusijos imperijoje. Paskelbus nepriklausomybę jaunai Lietuvos valstybei teko užduotis sureguliuoti tuo metu chaotišką šalies draudimo rinką. 1919 m. priimtas Draudimo draugijų įstatymas, 1921 m. – Valstybės draudimo įstaigos įstatymas, o 1938-aisiais Lietuvoje veikė jau 6 draudimo bendrovės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą